XIX a. ANTROS PUSĖS - XX a. PIRMOS PUSĖS SIETYNŲ GAMYBA PRAMONINĖSE EUROPOS DIRBTUVĖSE IR JŲ PAVELDAS LIETUVOJE - PDF

Description
ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / XIX a. ANTROS PUSĖS - XX a. PIRMOS PUSĖS SIETYNŲ GAMYBA PRAMONINĖSE EUROPOS DIRBTUVĖSE IR JŲ PAVELDAS LIETUVOJE Alante Valtaitė VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Maironio

Please download to get full document.

View again

of 12
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
Information
Category:

Articles & News Stories

Publish on:

Views: 20 | Pages: 12

Extension: PDF | Download: 0

Share
Transcript
ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS / XIX a. ANTROS PUSĖS - XX a. PIRMOS PUSĖS SIETYNŲ GAMYBA PRAMONINĖSE EUROPOS DIRBTUVĖSE IR JŲ PAVELDAS LIETUVOJE Alante Valtaitė VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Maironio g. 6, LT Vilnius Straipsnyje pristatomos XIX a. antros pusės - XX a. pirmos pusės pramoninės Europos sietynų dirbtuvės ir jų atsiradimui įtaką darę kultūriniai, istoriniai veiksniai. Tekste siekiama atskleisti kol kas menkai tyrinėto paveldo vertę bei supažindinti su išlikusiais tam laikotarpiui būdingiausiais pavyzdžiais Lietuvoje. Aptariant straipsnio objektą (dirbtuves ir jų dirbinius) fragmentiškai prisiliečiama ir prie pramoninio dizaino raidos. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: sietynai, apšvietimo priemonės, istorizmas, art neuveau, art deco, pramoninė gamyba. Nuo 1823 m. veikiančios sietynų ir veidrodžių kompanijos/. &L. Lobmcyr Vienoje savininkas Hansas Haraldas Rathas ( ) mėgdavo sakyti, jog sietynai yra dangaus baldai . Sietynų raidos istorijoje matyti 1, kad šioms kabančioms apšvietimo priemonėms 1 per šimtmečius buvo skiriama ne ką mažiau dėmesio nei kitoms interjero detalėms. Sietynai gaminti iš brangių medžiagų, jiems suteiktos įmantrios formos. Kaip Puošnūs ir brangūs dirbiniai, jie jautriai atspindėdavo besikeičiančius stilius, o nuo XIX a. antros pusės ir dizaino tendencijas. 1 2 Sietynų raidos istorija apžvelgiama ankstesniame autorės straipsnyje: Sietynai Europoje ir XVII-XX a. pirmosios pusės sietynų paveldas Lietuvoje , in: Kultūrospaminklai, Vilnius, 2009, Nr. I.Į, p., Kaip apibūdinama daugelyje meno žodynų, sietynas - tai pakabinamas, nuo lubų nuleidžiamas keliu lakų šviestuvas. Daugelyje leidinių, apžvelgiančių Europos apšvietimo priemonių raidą, XIX a. antros pusės - XX a. pirmos pusės sietynai dažniausiai visai neaptariami arba tai daroma ypač menkai 3. Veikiausiai dar dvejojama, 3 Henry Rene Allcmagnc knygoje Histoire du Luminaire: Depuis Vepoąue romainejusąuauxixsiecle (Paris: A. Picard, 1891) sietynų apžvalga užbaigiama XVIII amžiumi; Guillaume Janneau straipsnyje Le Luminaire: De L'antiquite au XIX siecle , in: Lcs Arts Dccoratifs (Paris: Flammarion, 1934) šviestuvų apžvalga užbaigiama ampyro stiliumi. Knygose К. А. Соловьев Русская осветительнная арматура XVIII-XIX вв. (Москва: Лрхимскуры и грабостоимсльстна, 1950) bei Осветительные приборы конца XVII - начала XX века в России (Ленинград: Аврора, 1975) minimos XIX a. pradžioje veikusios dirbtuvės, о XX a. ypač trumpai apžvelgiamas tik paminint šviestuvams būdingas formas. Kurt Jarmuch knygoje Lichter leuchten in Abendland: '/.weitausciuijahre Beleuchtungskörper (Braunschweig: Klinkhardt & Biermann, 1967) taip pat apžvelgiama apšvietimo priemonių istorija iki XIX a. vidurio, o Vero- 63 vertingi ar ne šie masinės gamybos dirbiniai, ypatingo susirūpinimo, regis, kol kas dar nekelia ir jų išlikimas. Visgi bėgant laikui aiškėja, kad ir šio laikotarpio sietynai jau yra verti analizės ir apsaugos, o pasirinktų pavyzdžių išsaugojimas įprasmintų techninės pažangos ir pramonės klestėjimo atmintį. Aptariamu laikotarpiu Lietuvoje sietynai buvo gaminami tik pavieniais atvejais, todėl šie paklausūs dirbiniai buvo atvežami iš kitų Europos kraštų. Ypač turi Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomi brolių Borkovšų, A. Marciniako, J. Serkovskio, J. Špetkovskio (J. Szpetkowski), G. Roškovskio dirbtuvių katalogai, pateikę gamintos produkcijos piešinius, leidžiančius ten matomą vaizdą lyginti su išlikusiais gaminiais 7. Aiškesnę nuomonę apie brolių Lopienskių dirbtuves padėjo susidaryti Varšuvos nacionalinio muziejaus fonduose peržiūrėtos jų gamintų sietynų nuotraukos. Lyginant skirtingų šalių XX a. apšvietimo priemonių gamintojus, pravertė Beleuchtungskörper GmbH šviestuvų gamyklos daug jų šalies rinkai siūlė XIX a. suklestėjusios Lenkijos dirbtuvės. Todėl norint geriau perprasti XIX a. - XX a. pradžios sietynų paveldą Lietuvoje, itin vertingi yra kolegų lenkų tyrinėjimai šia tema. Profesoriaus Jerzy Hołubieco knygoje Lenkijos šviestuvai ir žvakidės 4 trumpai aptariamos Varšuvoje XIX a. - XX a. pirmoje pusėje veikusios brolių Hempelių (Braci Hempel), brolių Lopienskių (Bracia Łopieńscy), brolių Borkovšų (Bracia Borkowscy), G. Roškovskio (G. Roszkowski), A. Marciniaku (A. Marciniak), J. Serkovskio (J. Serkowski) dirbtuvės, dirbiniai ir jų formų kaita. Minėtą leidinį papildo kiek vėliau pasirodžiusi Malgorzatos Dubrowskos ir Andrzejaus Soltano knyga Bronzos liejyba Varšuvoje XIX-XX amžiuje 5. Pastarojoje gausu informacijos ne vien apie tuo laikotarpiu gyvavusias bronzos dirbtuves, bet ir apie jų gamintą produkciją, Berlyne katalogas, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų rankraščių skyriuje (toliau - LMAVB RSS) 8, bei knygos apie Didžiosios Britanijos apšvietimo raidą: Maureeno Dillono Dirbtinis apšvietimas 9 ir Rezidencijų apšvietimas 10. Be to, perprantant XIX a. antros pusės - XX a. pirmos pusės amatų raidos kontekstą Lietuvoje yra vertingi Jolitos Mulevičiūtės ir Lijanos Šatavičiūtės 12 tyrimai. XIX a. antros pusės dirbtuvių veikimo ir dirbinių gamybos procesus atskleidžia Skirmantės Smilingytės-Žeimienės ir Ritos Škiudienės straipsniai 4. Labiausiai industrializuota šalis pasaulyje ir atskaitos taškas, nuo kurio reikėtų pradėti kalbėti apie masinės pramoninės gamybos dirbinius ir jų madas, - tai padėjo išsiaiškinti ir papildyti Lietuvoje išlikusių Varšuvos sietynų gamintojų sąrašą. Kadangi pramoniniu būdu gaminami sietynai labai retai buvo ženklinami įmonių įkalais 6, didelę vertę nikos Baur knygoje Kcrzcnkuchtcr aus Metall: Geschiclitc, formen, techniken (München: Verlag Georg D. W. Calhvey, 1977) XIX-XX amžiui skirtame viename puslapyje iš 32 trumpai užsimenama apie istorizmo ir art nouvcau kultūrinį kontekstą bei šviestuvams būdingus bruožus. 4 W. Jerzy Hołubiec, Polskie lampy i świeczniki, Wroclaw: Zakład Narodowy imiena Ossolińskich Wydawnictwo, Małgorzata Dubrowska, Andrzej Soltan, llrązownictwo Warszawskie XIX i XX wieku: Od Norblina do Lopienskich, Warszawa: Wydawnictwo DiG, Nors sietynai - brangūs dirbiniai, dirbtuvių ar meistrų įkalais jie ženklinti retai. Šias apšvietimo priemones kiek dažniau žymėjo ypač garsios dirbtuvės (autorės išvada remiantis Lietuvos muziejuose peržiūrėtais, užsienio antikvariatuose parduodamų sietynų duomenimis bei konsultacijomis su restauratoriais). 7 Už pagalbą ieškant sietynų dirbtuvių katalogų širdingai dėkoju Lenkijos nacionalinio paminklų tyrimų ir dokumentacijos centro darbuotojai Magdalenai Pielas bei Vilanovo rūmų muziejaus darbuotojai dr. Joanai Paprockai. 8 Už katalogo nuorodą dėkoju dailėtyrininkei dr. Daliai Klajumienci. 9 Maureen Dillon, Artificial Sunshine: A Social History of Domestic Lighting, Great Britain: The National Trust, Country House Lighting: S90, Great Britain: Lecd city art galleries, Jolita Mulevičiūtė, Moderniojo amatininko idėja pobaudžiavinėje Lietuvoje , in: Kullūrologija, Vilnius, 2002, kn. 9, p Lijana Šatavičiūtė, Amatų sąjūdis XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvoje: tautinis aspektas , in: Mena istorija ir kritika, Nr. 4: Menas ir tapatumas, Kaimas, 2008, p Skirmantė Smilingytė, XX a. pradžios bažnytinių reikmenų dirbtuvių apžvalga , in: Kultūros istorijos tyrinėjimai, Vilnius, 1998, t. 4, p Rita Skiudienė, Tam tikri auksakalystės bruožai , in: Primityvumas mene, Vilnius: Gervelė, 1999, p karalienės Viktorijos laikų Anglija 15. XVIII a. septintajame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje prasidėjusi pramonės revoliucija Europoje tęsėsi visą XIX a., o kai kur užtruko ir iki XX a. pradžios. Šis reiškinys, atnešęs milžiniškus pokyčius žmogaus kasdienybei, pasireiškė dideliais pasikeitimais ir gamyboje - nuo brangaus rankų darbo pereita prie daug pigesnio mašinų, taigi ir nuo manufaktūrų - prie fabrikų. Didėjant fabrikų skaičiui ir vis gausėjant jų produkcijai, XIX a. viduryje imtos organizuoti į prekybą, technologinius išradimus ir pažangą orientuotos pasaulinės parodos. Pirmąją jų Anglijoje 1851 m. inicijavo princas Albertas. Šioje Didžiojoje visų tautų pramonės darbų parodoje tarp įvairiausių gamintojų ir jų dirbinių pasirodė ir tokios garsios krištolo ar bronzos sietynus gaminusios kompanijos kaip F. & C. Osler (veikė m. Birmingame, Anglijoje)' 6, Baccarat (nuo 1765 m. Baccarat, Prancūzijoje), R. W. Winfield (veikė nuo maždaug XIX a. III deš. iki XX a. vid. Birmingame, Anglijoje)' 7, Messenger & Sons ( m. Birmingame, Anglijoje) ' 8. Skirtinguose kraštuose kas keletą metų organizuojamų parodų metu pasirodydavo ne vien gerai žinomos, apdovanojimus pelniusios, savo gaminius meniškai ir meistriškai atlikusios dirbtuvės, bet ir tokios, kurių dirbiniuose buvo prarastas daikto funkcijos ir puošybos santykis. Tokių dirbtuvių menki ir neskoningo, perkrauto dekoro gaminiai buvo stipriai kritikuojami to meto žinovų. Kaip apmąstoma knygoje Dirbtinis apšvietimas, XIX a. viduryje būta netgi specialaus termino bruminagen' 9, apibūdinančio pigius, menkaverčius dirbinius, gaminamus Anglijos metalurgijos centre Birmingame. Kartu su pramonės revoliucija atsiradęs ir sparčiai augantis vidurinysis miestiečių sluoksnis siekė išreikšti savo klestėjimą. Mašininės gamybos dėka tai, kas anksčiau buvo prieinama tik turtingiesiems, pasidarė pasiekiama ir vadinamajai industrinei klasei . Ji sudarė didžiausią užsakovų grupę, ir jos augantiems poreikiams patenkinti, kaip to meto kai kuriems gamintojams atrodė tinkama, buvo gaminami ypač gausia ornamentuote puošti ir prabangos įspūdį sudarantys, tačiau, kritikų akimis, vulgarūs ir akį rėžiantys dirbiniai 10. Kaip atsakas įsigalėjusiai mašininei gamybai XIX a. viduryje Anglijoje gimė Dailės ir amatų {Crafts and Arts) judėjimas. Šio sąjūdžio, nusiritusio per visą Europą, įkvėpėjai Johnas Ruskinas ( ) ir Williamas Morrisas ( ) teigė, jog pramonės revoliucija atskyrė žmogų nuo jo paties kūrybingumo ir individualumo. Pasekėjai atsigręžė į tradicinius amatus ir rankų (ne mašininį) darbą, grynas medžiagas, paprastas formas, atmetė Viktorijos laikų perkrautą dirbinių puošybą, siekė kūrinio formos ir dekoro vienovės. Įdomu tai, jog nors mašininis gamybos būdas ir buvo smarkiai kritikuotas XIX a. antros pusės mąstytojų, jo teikiamas produktyvumas ir galimybės negalėjo būti taip paprastai ignoruojamos. Vienas svarbiausių Dailės ir amatų judėjimo dizainerių Williamas Arthuras Smithas Bensonas ( ) savo produkciją projektavo taip, jog sietynai ir kiti šviestuvai būtų gaminami tik mašininiu būdu (dirbtuvėse Londone i88o-i92o) J1. Be abejonės, šio kūrėjo dirbiniai išsiskyrė savo originalumu ir vientisa, harmoninga stilistika, kuo retai pasižymėjo kitų XIX a. antros pusės - XX a. pirmos pusės fabrikų dirbiniai. '5 Karalienė Viktorija Anglija valdė nuo 1837 iki 1901 nl F. & C. Osler, in: Grace's Guide - Vic Best of British Engineering Kaip matyti, pramonės perversmo metu būta įvairių etapų: pradžioje ypač vertintas mašininis darbas, , [interaktyvus], [žiūrėta ], gracesguide.co.uk/\viki/l :._;nul_c._osler. 17 U. W. Winlield, in: Grace's Guide - Vie Best of British Enginecri vėliau grįžta prie rankų darbo vertės. Minėtas pavyzin: Birminghamuk.com - Voice Of Vie West, [interaktyvus!, S , [interaktyvus], [žiūrėta ], 8 Samuel S. Messenger Sc Sons, in: Vie Oldcoppcr website, [interaktyvus], [žiūrėta ], magen.html. [žiūrėta ], messenger_cv_sons.htm. 20 Maureen Dillon, o/ . cif., р. ЧУ- 'У Termino reikšmė taip pat aiškinama ir svetainėje: Hruminagen, 21 Ibid., p. 9~ i. J. Serkovskio arba G. Roškovskio dirbtuvių sietynas Bagaslaviškio bažnyčioje, Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus archyvas (toliau - KPC DSA), Aloyzo Petrašiūno nuotrauka, 2005 A chandelier manufactured by the J. Serkowski or G. Roszkowski factory, Bagaslaviškis church 2. G. Roškovskio dirbtuvių sietynas 1928 m. kataloge Fabryka wyrobów bromowych kościelnych i platerowanych G. Roszkowski A chandelier in the 1928 catalogue Fabryka wyrobów branżowych kościelnych i platerowanych G. Roszkowski dys (Dailės ir amatų judėjimo atstovo W. A. S. Bensono mašininiu būdu gaminti sietynai) aiškiai rodo, jog patobulėjus technologijoms, pramoninė gamyba buvo tinkama ne tik augantiems visuomenės poreikiams tenkinti, bet ir meniškoms kūrėjų idėjoms įgyvendinti. Netinkamas buvo tik naujai susiformavusio buržuazijos sluoksnio kultūrinis ir estetinis pasirengimas. Aptariamu laikotarpiu Lietuvoje didžiąją pramonės dalį tebesudarė smulkioji gamyba. Dr. Jolitos Mulevičiūtės teigimu, Rusija ir jos sudėtyje buvusi Lietuva neprilygo Vakarų pramonės augimui ir aštuntajame dešimtmetyje pagal gamybos apimtį vienam gyventojui nuo Anglijos atsiliko beveik dešimt kartų . Prie 22 Jolita Mulevičiūtė, op. cit., p tokios situacijos prisidėjo ir iki pat XIX a. pabaigos Lietuvoje gyvavusi amatų cechų sistema (panaikinta 1893 m.). Nors Lietuvoje ir būta tokių įmonių, kaip Petro Vileišio Mekaniška dirbtuvė , tarp daugelio kitų dirbinių gaminusi ir žibintėlius , ar A. Petronio dirbtuvės ir sankrova (veikė 1914 m. ir vėliau) 13 Kaune bei Mykolo Neviadomskio dirbtuvės (veikė m. ir vėliau) 24 Vilniuje, pramoniniu būdu ir kiekiais sietynų jos negamino. Iš aptarto matyti, kad XIX a. antros pusės - XX a. pirmos pusės pramoniniai sietynai Lietuvoje neatski- 2} Skirmantė Smilingytė, o/ . cit., p Edmundas Laucevičius, Birutė Rūta Vitkauskienė, Lietuvos auksakalystė: XV-XIX amžius, Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 36.Į. 66 3- G. Roškovskio dirbtuvių sietynas Anykščių bažnyčioje, KPC DSA, Aloyzo Petrašiūno nuotrauka, 2009 A chandelier manufactured by the G. Roszkowski factory, Anykščiai church 4. Neogotikinis sietynas 1928 m. kataloge Fabryka wyrobów bromowych kościelnych i platerowanych G. Roszkowski Neo-Gothic chandelier in the 1928 catalogue Fabryka wyrobów bromowych kościelnych i platerowanych G. Roszkowski riama Europos paveldo dalis. Nors jie į Lietuvą buvo vežami iš įvairių Europos šalių 25, šiuo metu turimi tyrimų duomenys ir Lietuvoje išlikę pavyzdžiai kol kas daugiausia žinių pateikia apie Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos sietynų dirbtuves. Didžiausias kiekis apšvietimo priemonių į Lietuvą buvo importuotas iš kaimyninės Lenkijos. Varšu- 2 5 Žinoma, kad Lietuvoje esama sietynų iš Prancūzijos - Kauno arkikateros bazilikos grafo li. 11. Tiškevičiaus dovanotas XIX a. pab. sietynas, Prahos (Čekija) - Kauno apskrities viešosios bibliotekos 2 stikliniai XX a. I p. sietynai, Vienos (Austrija) - medinis XVIII a. pab. - XIX a. p r. LDM sietynas (TM-521), Venecijos (Italija) - Žemaičių Alkos muziejaus Telšiuose stiklinis sietynas, Liepojos (Latvija) - Sv. Petro ir Pauliaus bažnyčios Vilniuje XX a. p r. sietynas. va nuo pat XIX a. pirmųjų dešimtmečių garsėjo kaip svarbiausias šalies metalurgijos centras 26. Ypač aktyviai bronzos dirbinių įmonės ėmė kurtis XIX a. septintajame dešimtmetyje. Tarp tokių galima išskirti 1862 m. brolių Lopienskių įsteigtą bronzos ir sidabro dirbinių įmonę, 1867 m. - J. Serkovskio ir 1875 m. - G. Roškovskio bažnytinių bronzos reikmenų dirbtuves. Pagal tai matyti, kad su kiekvienais metais jų tik daugėjo: nuo 1888 m. pradėjo veikti brolių Eilsteinų (Braci Eilstein) 27, nuo 1894 m. - brolių Hempelų (Bra- 26 Jau net 1815 m. 52 proc. bronzos, 31 proc. lietos geležies, 24 proc. kaltos geležies visos Lenkijos dirbinių buvo pagaminama būtent Varšuvoje. Duomenys iš: Małgorzata Dubrowska, Andrzej Soltan, op. cit., p Małgorzata Dubrowska, Andrzej Soltan, op. c//., p 5- Art nouveau bruožų sietynai 1910 m. Beleuchtungskörper GmbH kataloge Art Nouveau style chandeliers in the 1910 catalogue of the Beleuchtungskörper GmbH company 6. Art nouveau stiliaus sietynas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (toliau - NČDM), Tt-8499, Audriaus Kapčiaus nuotrauka, 2011 An Art Nouveau style chandelier in the M. K. Čiurlionis National Art Museum ci Hempel) 28, nuo 1897 m. - M. Rapaporto (M. Rappaport) šviestuvų ir bronzos dirbinių fabrikai 29, nuo 1900 m. - Stanislovo Moravskio (Stanisława Morawskiego, vėliau L. Morawski i O. Kubicki) bronzos liejybos dirbtuvės, nuo 1900 m. - J. F. Gieršos (Jana Ferdynanda Giersza) 50, 1901 m. Edvardo Krasnoselskio (Edwarda Krasnosielskiego) bei V. Komorovsj j j kio (W. Komorowskiego) meno dirbinių iš bronzos dirbtuvės 31, nuo 1910 m. - A. Marciniako elektrinių šviestuvų fabrikas 32, maždaug nuo 1912 m. - elektri- I nių žirandolių fabrikas [Specjalna Fabryka Żyrandoli j do Elektryczności) ir t. t. Galiausiai 1926 m., pagal į pramonės ir amatų surašymo rezultatus, išaiškėja, jog vien tik Varšuvoje būta 18 įmonių, gaminusių sietyį nus 34. Be abejonės, jos gamino savo produkciją ne tik vietiniams interjerams, bet ir eksportui. Kiek žinoma, j į Rusiją (galbūt ir į XIX a. - XX a. pradžioje jai priklausiusią Lietuvą) R. Lomkio (R. Łąki) bronzos dirbtuvės į eksportavo 90 proc. 35, M. Rapaporto šviestuvų fabri- 28 W. Jerzy Hołubiec, op. cit., p Ibid., p Ibid., p Ibid., p , Ibid., p Ibid., p Małgorzata Dubrowska, Artystyczne brazownictwo warszawskie : Prezentacja fabryk, zakładów, pracowni , in: Rzemiosło artystyczne: Materiały Sesji Oddziału Warszawskiego Stowarzyszenia Historyków Sztuki, Warszawa: Fundacja ATK, 1996, p Małgorzata Dubrowska, Andrzej Sollan, o/ . cit., p. no. 7- Art nouvcau stiliaus sietynas, NČDM, Tt-9075, Audriaus Kapčiaus nuotrauka, 2011 An Arf Nouvcau style chandelier in the M. K. Čiurlionis National Art Museum 8. XX a. I-II deš. Sietynas, dekoruotas rusų tautiniais motyvais, NČDM, Tt-9975, Audriaus Kapčiaus nuotrauka, 2011 A chandelier with Russian folk motifs manufactured in the 1900S-1910S, M. K. Čiurlionis National Art Museum kas ir bronzos dirbtuvės - 65 proc. savo produkcijos 36. Kad Varšuvos dirbtuvių gaminius mėgo ir Lietuvos gyventojai, patvirtina ne tik Lietuvoje išlikusių sietynų Pavyzdžiai, bet ir žinomų katalogų duomenys. Lyginant iki mūsų dienų išlikusius sietynus su dirbtuvių leistais XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje katalogais, matyti, jog daug bažnytinių sietynų buvo vežama iš Lenkijos. Ypač ištaigingus, didelių apimčių, gausios istorinių stilių puošybos prisodrintus sietynus gamino garsios J. Serkovskio ir G. Roškovskio bažnytini} reikmenų dirbtuvės Varšuvoje. Vieną tokių pavyz- 36 Ibiil., p džių galima išvysti Bagaslaviškio (Širvintų r.) Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje [1 il.] m. J. Serkovskio kataloge šis sietynas nurodytas kaip pats didžiausias (h cm, pl cm). Aplink rokailiais puoštą stiebo nodusą riestėmis leidžiasi šakos su 48 taurelėmis žvakėms. Sietyno elementai puošti akanto lapais, smailėmis, kremzliniais, susuktos virvutės, kaukių motyvais, [domu tai, kad toks pat sietynas aptinkamas ir G. Roškovskio dirbtuvių 1928 m. kataloge. Dailėtyrininkė dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, analizuodama XX a. pradžios bažnytinių reikmenų dirbtuves, yra pastebėjusi, kad prie jų dažnai veikdavo vadinamieji sandėliai, sankrovos, kuriuose prekiauta ir atsivežtine 09 9- XX a. IV deš. Sietynas, manoma, brolių Borkovšų dirbtuvių gaminys, NČDM, Tt-11713, Audriaus Kapčiaus nuotrauka, 2011 A 1930s chandelier, Presumably manufactured by the factory of the Borkowszy brothers, M. K. Čiurlionis National Art Museum produkcija 37. Taigi G. Roškovskis
Related Search
Similar documents
View more...
We Need Your Support
Thank you for visiting our website and your interest in our free products and services. We are nonprofit website to share and download documents. To the running of this website, we need your help to support us.

Thanks to everyone for your continued support.

No, Thanks