Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje - PDF

Description
Filosofija. Sociologija T. 21. Nr. 1, p , Lietuvos mokslų akademija, 2010, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010 Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje VALDAS

Please download to get full document.

View again

of 8
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
Information
Category:

Sports

Publish on:

Views: 93 | Pages: 8

Extension: PDF | Download: 0

Share
Transcript
Filosofija. Sociologija T. 21. Nr. 1, p , Lietuvos mokslų akademija, 2010, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010 Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje VALDAS PRUSKUS Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Humanitarinis institutas, Filosofijos ir politologijos katedra, Saulėtekio al. 11, LT Vilnius El. paštas: Straipsnyje analizuojamas stereotipas kaip kultūros fenomenas. Aptariamas jo atsiradimo ir funkcionavimo mechanizmas, socialinės funkcijos ir reikšmė tarpkultūrinėje komunikacijoje. Atskleidžiama, kad stereotipai formuoja individų elgsenos modelius, turinčius vizualią išraišką, kurioje akumuliuota tendencinga informacija ir nuostatos, gerokai apsunkinančios tarpkultūrinį bendravimą. Svarstoma, kaip devizualizuoti stereotipinį elgesį. Keliama mintis, kad deramas dėmesys tarpkultūrinių kompetencijų (kalbinių, kultūrinių ir komunikacinių) įgijimui gali tapti veiksminga stereotipinio elgesio devizualizacijos prielaida ir taip skatinti visavertį ir skaidrų skirtingų kultūrų atstovų bendravimą bei bendradarbiavimą. Raktažodžiai: vizualumas, stereotipas, tarpkultūrinė komunikacija, asimiliacija, kompetencija, žiniasklaida ĮVADAS Šiuolaikinio pasaulio šalių kultūros vis labiau praranda savo uždarumą, ribos tarp jų vis sunkiau įvardijamos. Kartu daugelis tyrėjų pastebi, kad globalizacijos procesas skatina ne tik pozityvius pokyčius, bet ir gimdo negatyvius reiškinius: silpsta tradiciniai kultūriniai ryšiai tarp tautų, gilėja skirtis tarp etnosų pagal nacionalinius teritorinius požymius, ir tai sudaro palankią dirvą etniniams ir tarpkonfesiniams konfliktams tarpti (Mowlana 2002; Cerey 2006; Bennett 1998 ir kt.). Tad nenuostabu, kad pastarųjų dešimtmečių spartūs globaliniai pokyčiai paskatino domėjimąsi tarpkultūrine sąveika, siekiant išsiaiškinti, viena vertus, kultūrinį tapatumą sąlygojančias bazines vertybes, kita vertus, bendravimo ir bendradarbiavimo su kitų kultūrų atstovais galimybes (Friedman 2001). Tas kitų ir kitokių priėmimas nėra paprastas ir lengvas procesas. Esmė ta, kad egzistuoja ne tik objektyvūs sunkumai, susiję su kitos kultūros atstovų puoselėjamų vertybių ir elgesio ypatumų pažinimu, bet ir per ilgą laiką susiformavę kultūriniai elgesio stereotipai. Jie savyje yra akumuliavę ne tik tam tikrą informaciją, turinčią įtakos mūsų požiūriui į reiškinius, bet ir į įsivaizdavimus, vaizdinius, suformuotus regimos patirties pagrindu, taigi paženklintus ir vizualumo žymės. Jau seniai stereotipai yra tapę filosofų, sociologų, kultūrologų bei antropologų studijų objektu. Pagrindinis dėmesys lig šiol daugiausia skiriamas stereotipų poveikio individo ir visuomenės sąmonei bei elgsenos modeliams (Croteau, Hoynes 2003; Berry, Poortinga, Segal, Dasen 1992; Васильева 2001). Dar nėra atlikta išsamesnių tyrimų, kurie paaiškintų stereotipų vizualumą. Reikia pastebėti, kad šiai prieigai beveik neskiriamas deramas dėmesys, išskyrus bendrus pastebėjimus ki tų nagrinėjamų klausimų kontekste. Antai amerikiečių antropologas C. Geerz, 3 0 Filosofija. Sociologija T. 21. Nr. 1 nagrinėdamas kultūrą kaip simbolių sistemą, atkreipia dėmesį į simbolius-stereotipus, turinčius įtakos individų elgesiui ir pasižyminčius vizualumu, tačiau plačiau šio fenomeno ypatumų nenagrinėja. Tuo tarpu būtent stereotipų regimas dėmuo vizualumas daugiausia ir nulemia ne tik jų poveikio galią, įtaigą, bet ir gajumą (Shih, Pittinski, Ambady 2008: ; Berting, Villain-Gandossi 1995; Садохин 2004; Brislin, Yashida 1994). Būtent tai ir skatina aiškintis, kas yra stereotipai, kokias funkcijas jie atlieka ir kokie jų vizualumo raiškos ypatumai tarpkultūrinėje komunikacijoje, taip pat kaip devizualizuoti stereotipinį elgesį? Toks ir bus šio straipsnio tikslas. STEREOTIPO SAMPRATA Kiekvienas individas suvokia pasaulį pagal savo vertybes ir normas, egzistuojančias jo kultūroje, todėl žmogaus pasaulio įvaizdis priklauso nuo to, kokioje kultūroje jis gimė ir buvo auklėjamas. Norint suprasti, kodėl vienos ar kitos kultūros atstovas elgiasi būtent taip, reikia išsiaiškinti, kaip jis suvokia pasaulį, kokia yra situacija jo akimis. Tą įsivaizdavimą apie kitos kultūros atstovo elgesį, veiksmus daugiausia ir nulemia stereotipai. Žodis stereotipas pirmą kartą aptiktas aprašant tipografinio amato paslaptis ir reiškė metalinę plokštelę, naudojamą spausdinant pakartotines medžiagos kopijas. Pastaruoju metu stereotipo sąvoka vis dažniau apibūdinami procesai, susiję su vienokia ar kitokia kultūra, ideologija, valstybės politika ir kt. Procesai lemia pamatinių tautos, valstybės sociokultūrinių vertybių transformaciją, juos dažniausiai lydi nekontroliuojamas šių vertybių tiražavimas. Pirmasis stereotipo sąvoką socialine prasme pavartojo W. Lipmannas 1922 m. išleistoje knygoje Visuomenės nuomonė. Jis stereotipus apibrėžė kaip supaprastintą išankstinį požiūrį ne iš asmeninės žmogaus patirties, bet kylantį pažinus tarpinį objektą: mums apie pasaulį kalbama tol, kol pažįstame jį patirdami (Lipmann 1922: 12 13). W. Lipmanno teigimu, stereotipai iškyla spontaniškai. Jie yra tvirtovė, sauganti mūsų tradicijas, joje galime jaustis saugiai. Stereotipai paveikia naujos empirinės patirties formavimąsi. Jie pripildo naują viziją senomis struktūromis ir patenka į tą pasaulį, kurį mes įsisaviname atminties dėka. Nors stereotipų adekvatumo lygis pakankamai labilus, jie dažniausiai esti neadekvatūs objektyvios realybės atspindžiai, pagrįsti žmogaus klaida priimti išankstinį įsitikinimą kaip viziją. Stereotipas dalija pasaulį į dvi dalis (kategorijas) žinomą ir nežinomą. Tai, kas žinoma, tampa sinonimu gerai, o tai, kas nežinoma, blogai. Iš pradžių žmogus formuluoja objekto vaizdinį, vėliau jį pamato. Tas pamatymas labai priklauso nuo esamų prototipų paveikslėlių galvoje, kuriuos W. Lipmannas ir vadina stereotipais. Jo manymu, tai melagingi, nekokybiški ir netobuli vidutiniški dariniai, arba išankstiniai nusistatymai emociniai simboliai, fiksuoti vaizdiniai, turintys savo vertinamąjį elementą, kuris pasireiškia orientacija į emocinį bendravimą (Lipmann 1922: 18 20). Taigi stereotipas yra ne tik tam tikras supaprastinimas, palengvinantis kito atpažinimą ir priėmimą, jis, pasak S. G. Melniko, itin pripildytas jausmų (Мелник 1996: 45). Tas vertinamasis stereotipo elementas visuomet sąmoningai determinuotas, kadangi stereotipas, išreikšdamas asmenybės jausmus, jos vertybių sistemą, visada siejamas su grupiniais veiksmais. Kitaip tariant, stereotipas savaip mobilizuoja ir paskatina grupiniams veiksmams to reiškinio ar asmens atžvilgiu, kurį įvardija. Šia prasme perdėtas dėmesys tam reiškiniui ar asmenų grupei kaip tik ir sudaro palankią terpę tarpti stereotipui ir tuo jis yra pavojingas. Kaip formuojasi stereotipas? Daugelis tyrėjų nurodo tris stereotipų formavimosi etapus. Valdas Pruskus. Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje 31 Iš pradžių sudėtingas diferencijuotas objektas suvedamas į keletą gerai žinomų požymių, vėliau išskirtoms objekto charakteristikoms suteikiama didelė reikšmė, palyginus su ta, kurią jos turėjo būdamos sudėtine visumos dalimi. Toliau parenkami sulyginti ir sustiprinti objekto bruožai tam, kad būtų sukurtas tipas, artimas ir reikšmingas konkrečiam individui. Žmogus, pripratęs prie situacijos, reaguoja automatiškai. Reakcijos intensyvumas priklauso nuo emocinės įtakos intensyvumo ir nuo manipuliavimo stereotipais meno (Васильева 2001: 337). Reikia pastebėti, kad tyrėjai neturi vieningos nuomonės apie stereotipų prigimtį ir esmę. Vieni mano, kad visuomenės sąmonės stereotipas visuomet specialiai organizuotas ir funkcionuoja kaip tam tikras konkretus socialinis ženklas (Samovar, Porter 1997; Martin, Nakayama 2000), kiti stereotipo formavimesi pabrėžia jutiminės patirties reikšmę (Мелник 1996). Treti sutinka su tuo, kad stereotipinis mąstymas susiformavo stichiškai, bet kartu nurodo, kad stereotipai palaikomi sąmoningai, pasitelkiant ir skiepijant į kasdieninę sąmonę apriorines pažiūras, persmelkiančias visas gyvenimo sritis (Маерс 1998). Viena svarbiausių stereotipo studijų problemų yra pastovumo ir kintamumo santykis. Daugelis tyrėjų (Woodward 2001; Friedman 2001), atkreipę dėmesį į stereotipų pastovumą, pažymi, kad neigianti informacija čia traktuojama kaip išimtis, patvirtinanti taisyklę. Bet praktika rodo, kad stereotipai reaguoja į naują informaciją, ypač į dramatiškus įvykius. Stereotipo kaita vyksta akumuliuojant didelį kiekį neigiančios informacijos. Neretai stereotipai būna bendri visiems. Socialinio stereotipo egzistavimo pagrindas skirtingų žmonių susitarimas dėl stereotipizuojamų objektų ir situacijų. Kuo didesnė darna tarp žmonių vertinimų, tuo labiau išreikštas yra socialinis stereotipas. Nepaisant savo patvarumo stereotipas nėra amžinas. Jo formavimas susijęs su dviem esminiais veiksniais: 1) nesąmoningu (instinktyviu) kolektyviniu perdirbimu ir 2) individualia sociokultūrine aplinka, sukuriant tikslingą ideologinį poveikį masinės informacijos priemonėmis (Croteau, Hoynes 2003: 16 30). Akivaizdu, kad stereotipo palaikymui turi įtakos individų išsilavinimo lygis, intelektas, asmeninė patirtis, taip pat normos, įpročiai, socialiniai vaidmenys, gyvenamoji aplinka. Kyla klausimas: kaip stereotipizacijos fenomenas veikia individo elgesį? Pirma, stereotipizacijos fenomenas leidžia formuoti individo motyvacinę elgesio struktūrą. Kiek stereotipas įtrauktas į kognityvinę schemą, pažintinę orientaciją, tiek jis iškyla kaip realus, imanentiškas, žmogaus sąžinei ir elgesiui būdingas fenomenas, kuris atitinkamai veikia ir individo elgesį. Antra, stereotipas formuojamas ne tik objektyvios realybės atspindėjimo kontekste, bet ir komunikacijos procese. Taip šis fenomenas įtikrovinamas, įtraukiamas į mūsų egzistencinį projektą, kurį mes kuriame savo gyvenimu (Kačerauskas 2008: 6). Kitaip tariant, bendraujant įmanu modifikuoti ir patį stereotipą, sustiprinti ar susilpninti atskiras jo puses. Būtent čia ir slypi stereotipo gnoseologinės ir instrumentinės manipuliavimo individo sąmone galimybės. Pats stereotipas susideda iš dviejų komponentų: 1) kognityvinio (pažintinio), užtikrinančio subjekto polinkį masinės informacijos priemonių skelbtam žinių įsisavinimui, ir 2) instrumentinio, kuris sukuria gautos informacijos vertinimo kontekstą ir vidinį subjekto pasiruošimą tolesniems veiksmams. Aišku, jei instrumentinis komponentas ima vyrauti prieš kognityvinį, tai yra žmogus priima (suvokia) tik tai, ką jis nori priimti (suvokti), tiesa tampa neatsiejama nuo melo, įsitikinimai virsta neigiamu nusistatymu. Kategorinis stereotipas tampa įvaizdžiu, o žmonės nuasmeninta, manipuliuojama vieniša minia. 3 2 Filosofija. Sociologija T. 21. Nr. 1 Sąmonės formų pagrindas yra instrumentinis įtaisas (orientacija, tikslas, kryptis, siekis), kuriame glūdi pasiruošimas veikti, visada situacinis ir priklausantis ne tik nuo proto argumentų, bet ir nuo nesąmoningų prietarų impulsų. Tad galima teigti, kad tam tikra prasme stereotipas pasireiškia kaip racionalizacija nesąmoningų impulsų, esančių individo atrankinės percepcijos pagrinde bei atskiriančių mes ir jie referentines grupes. Masinėje sąmonėje į pirmą vietą iškyla stereotipo paženklinti bruožai, priešiškos grupės, nepriklausomos nuo realių konkrečių žmonių charakteristikų. Tad nenuostabu, kad stereotipizacijos efektas neišvengiamai susijęs su masinės sąmonės manipuliacija, kuria ypač sėkmingai naudojasi žiniasklaida (Croteau, Hoynes 2003: ). Atėmus valią ir atsakomybę, subjektas netenka ir savo poelgių laisvės. Jeigu normaliame gyvenime su išoriniais stimulais susijęs žmogaus elgesys yra veikiamas socialinių normų, vertybinių orientacijų ir dispozicinės struktūros (šiuo atveju čia kalbama apie sąmoningą elgesio krypties pasirinkimą), tai stereotipiniai veiksmai įgyvendinami automatiškai. Žmogus, įsisavindamas stereotipizuotas reakcijas, praranda pasirinkimo laisvę ir valią. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad stereotipizacijos efektas turi ne tik gnoseologines, bet ir socialines-politines šaknis jis atlieka socialinių reiškinių, procesų supratimo, aiškinimo ir pateikimo funkciją. Intersubjektyviomis (šia prasme stereotipinėmis) sampratomis (turinčiomis ir tam tikrą vizualumo dimensiją) bei kategorijomis sukuriama ir ta vidinė vienareikšmė mąstymo erdvė, kurioje yra įmanomas žmonių tarpusavio susivokimas ir bendravimas. Kartu sudaroma ir palanki terpė gyvenimo stiliaus, kaip elgsenos tapatumo raiškos vartotojiškoje visuomenėje, stratifikacijai (Černevičiūtė 2009: 26 33). Tad galima spėti, kad stereotipai atlieka ir svarbias socialines funkcijas. STEREOTIPŲ SOCIALINĖS FUNKCIJOS IR REIKŠMĖ TARPKULTŪRINĖJE KOMUNIKACIJOJE Kaip sakėme, stereotipai išreiškia emocionaliai nuspalvintą, individų bendravimo ir sąveikos metu gautą socialinę ir psichologinę patirtį ir pasižymi vientisumu, pastovumu, konservatyvizmu, emocionalumu, racionalumu ir t. t. Šios savybės nulemia įvairias jų funkcijas komunikacijos procese: žmogaus poelgius aiškina pateikiant paprastą ir aiškią informaciją apie jų sociokultūrinius ypatumus; numato galimus partnerio veiksmus komunikacijos metu; formuoja asmeninio elgesio bendraujant su partneriu pagrindus, taip pat sudaro prielaidas plisti atitinkamiems gandams (Pruskus 2008: 70 77). Santykinai patikimos informacijos perdavimo funkcija. Susidūręs su kitos kultūros atstovu žmogus stengiasi prisiminti, ką jis yra girdėjęs apie šią kultūrą, jos narių elgesio ypatumus, ir bando šią informaciją pritaikyti konkrečiam atvejui. Pavyzdžiui, jei yra girdėjęs apie vokiečių punktualumą, tai savo partnerio veiksmuose ir elgesyje ieškos punktualumo apraiškų. Taigi punktualumo stereotipas, kurį žmogus turi susidaręs (ar jam sudarytas), tampa jam savotišku instrumentu vertinant tos kultūros atstovą ir tikintis iš jo atitinkamo elgesio. Tiesa, ne visada lūkesčiai pasiteisina, tačiau suformuotas stereotipas išlieka ilgam ir turi įtakos partnerio elgesio vertinimui. Orientacinė funkcija. Stereotipizacijos dėka sukuriamas supaprastintas aplinkinio pasaulio vaizdas, paremtas tam tikrais stereotipais, kurie padeda suklasifikuoti įvairias socialines grupes ir atskirus individus pagal išankstinį numatymą ir tikėtis iš jų atitinkamo elgesio. Pavyzdžiui, daugelis neabejoja, kad iš čigono galima laukti apgaulės ir klastos. Toks nusistatymas iš anksto suformuoja ir atitinkamą elgesį šios etninės grupės atžvilgiu. Taigi stereotipai padeda suskirstyti socialinę aplinką, atskiras socialines grupes bei individus ir taip supaprastinti svetimos kultūros priimtinumą. Valdas Pruskus. Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje 33 Laikysenos nustatymo svetimos kultūros atžvilgiu funkcija. Stereotipų dėka galima aiškiai atskirti savo ir svetimą etninę grupę. Stereotipizacija leidžia klasifikuoti aplinkinių elgesį ir paaiškinti jo priežastis lyginant žinomus reiškinius, vertybes, tradicijas su kitos svetimos grupės vertybėmis ir tradicijomis. Šia prasme stereotipai padeda išsaugoti savos kultūrinės grupės pozityvų identitetą. Stereotipų kūrėjais ir nešėjais yra tam tikros socialinės grupės, kurios, sąveikaudamos tarpusavyje, sukuria tam tikrus socialinius stereotipus ir per jų prizmę vertina kaimynus. Kadangi stereotipas yra grupės kūrinys, jis gali būti panaudotas tik tarpgrupiniuose santykiuose ir situacijose, kai, nustatant individo priklausomybę etninei kultūrai, būtina greita orientacija. Stereotipas kaip tik ir leidžia ne tik greitai nustatyti svetimos kultūros atstovą, bet ir santykį su juo. Problema ta, kad abi bendraujančios pusės turi savus nusistatymus, kurie pasireiškia kaip vizualiniai jų elgesio stereotipai, keldami įtampą ir apsunkindami tarpusavio bendravimą. Tad kyla klausimas: kaip devizualizuoti stereotipinį elgesį, kitaip tariant, kaip sumažinti stereotipinio elgesio regimas raiškas? Vienas iš būdų tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas. TARPKULTŪRINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS KAIP STEREOTIPINIO ELGESIO DEVIZUALIZACIJOS VEIKSNYS Tam, kad skirtingų kultūrų atstovai pasiektų savitarpio supratimą, būtinos žinios, gebėjimai ir mokėjimai, kuriuos įprasta vadinti tarpkultūrinės komunikacijos kompetencija. Ši kompetencija rodo tarpasmeninio bendravimo patirties lygį, kuris leidžia sėkmingai bendrauti su partneriais ir siekti tikslų, įveikiant etnocentrizmą ir kultūrinį uždarumą. XX a. devintajame dešimtmetyje įsivyravo nuomonė, kad tarpkultūrinę kompetenciją galima įgyti su žiniomis, gaunamomis bendraujant su kitos kultūros atstovais. Šios žinios savo ruožtu buvo skirstomos į specifines, t. y. žinias apie konkrečią kultūrą, ir bendrąsias, kurios buvo siejamos su gebėjimu naudotis tokiais komunikaciniais įgūdžiais, kaip tolerantiškumas, empatinis klausymasis, bendrų kultūrinių universalijų žinojimas (Садохин 2004: 218). Nepaisant šio skirstymo, akivaizdu, kad tarpkultūrinės komunikacijos sėkmė priklauso nuo abiejų žinių tipų įsisavinimo, kitaip tariant, gebėjimo ne tik atpažinti, bet ir priimti bei interpretuoti naujas kultūrines žinias ir taip įsisavinti naują kultūrą. Apibendrinus daugelio tyrėjų išsakytus pastebėjimus, galima teigti, kad individas tarpkultūriniame bendravime turi gebėti: adekvačiai priimti ir interpretuoti skirtingas kultūrines vertybes; sąmoningai stengtis įveikti kliūtis, skiriančias kultūras, ir matyti svetimoje kultūroje ne tik skirtumus, bet ir bendrumus su savąja kultūra; žvelgti į skirtingus kultūrinius reiškinius ir kitų kultūrų atstovus geranoriškai, siekiant juos suprasti; gebėti palyginti egzistuojančius etnokultūrinius stereotipus su asmenine patirtimi ir daryti savarankiškas išvadas; gebėti kritiškai įvertinti ir keisti savo požiūrį į svetimas kultūras, kaupti tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius ir patirtį; stengtis geriau pažinti svetimą kultūrą, kad būtų galima giliau ir kritiškiau įvertinti sąvąją, ir atsisakyti vyraujančių stereotipų bei prietarų; sisteminti kultūrinio gyvenimo faktus; sintetinti ir apibendrinti savo asmeninę tarpkultūrinio dialogo patirtį. 3 4 Filosofija. Sociologija T. 21. Nr. 1 Savo ruožtu tarpkultūrinėje kompetencijoje galima išskirti tris lygmenis: kalbinę, komunikacinę ir kultūrinę. Tik šių trijų kompetencijų vienybė gali užtikrinti sėkmingą tarpkultūrinį dialogą. Kalbinė kompetencija. Tarpkultūrinėje komunikacijoje kalbinė kompetencija reiškia gebėjimą pasirinkti tinkamas kalbines priemones bendraujant ir pakartoti gautą patirtį analoginėse situacijose. Reikia pastebėti, kad nors ir būdama svarbi kalbinė kompetencija tarpkultūrinėje komunikacijoje vaidina santykinį vaidmenį dėl kelių aplinkybių. Pirmiausia vertindami kalbines kompetencijas skirtingų kultūrų atstovai naudoja skirtingus kriterijus. Pavyzdžiui, britai gana jautriai reaguoja į kalbos švarumą, tuo tarpu amerikiečiams tai nėra svarbiausias dalykas kur kas svarbiau žmogaus rodomos pastangos kalbėti ir susikalbėti. Antra, gali nesutapti taisyklingo / netaisyklingo kalbos vartojimo supratimas atskirose kultūrose. Trečia, nedera užmiršti, kad reikalavimai gimtosios kalbos vartojimui visada yra aukštesni nei svetimai (užsienio) kalbai. Tai reiškia, kad svetimos kalbos mokėjimas
Related Search
We Need Your Support
Thank you for visiting our website and your interest in our free products and services. We are nonprofit website to share and download documents. To the running of this website, we need your help to support us.

Thanks to everyone for your continued support.

No, Thanks