Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas Šv. arkangelas Mykolas ir kitos Palomenės bažnyčios dailės vertybės - PDF

Description
Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas Šv. arkangelas Mykolas ir kitos Palomenės bažnyčios dailės vertybės Asta Giniūnienė Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Saltoniškių g. 58, LT Vilnius El. paštas:

Please download to get full document.

View again

of 19
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
Information
Category:

Scrapbooking

Publish on:

Views: 22 | Pages: 19

Extension: PDF | Download: 0

Share
Transcript
Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas Šv. arkangelas Mykolas ir kitos Palomenės bažnyčios dailės vertybės Asta Giniūnienė Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Saltoniškių g. 58, LT Vilnius El. paštas: Straipsnyje pirmąkart išsamiai, remiantis archyviniais duomenimis bei stilistika, nagrinėjami Palomenės didžiojo altoriaus paveikslo Šv. arkangelas Mykolas autorystės ir kilmės klausimai, šio atvaizdo itin reta ikonografija. Taip pat tiriami vertingi dvarininkų Zaleskių Palomenės bažnyčiai dovanoti paveikslai. RAKTAŽODŽIAI: Pranciškus Smuglevičius, Jonas Damelis, Lenz, Mykolas Zaleskis, Martynas Zaleskis, Senojo Testamento ikonografija, šv. arkangelas Mykolas, Palomenės bažnyčia Retai kurioje Lietuvos provincijos bažnyčioje iki mūsų dienų išsaugota tiek vertingų dailės kūrinių kaip Palomenės bažnyčioje: 1973 m. keturi paveikslai paskelbti respublikinės reikšmės paminklais Šv. arkangelas Mykolas (Uk7810, DR 560), Saliamono teismas (Uk7807, DR 557), Juozapas kalėjime (įrašytas netiksliu pavadinimu Saliamonas kalėjime, Uk7808, DR 558) ir Pieta (Uk7809, DR 559). Paveikslams Mozė (Uk9086, DV 1088) ir Šv. Dominykas (Uk9087, DV 1089) suteiktas vietinės reikšmės dailės paminklo statusas 1. Straipsnyje didžiausias dėmesys bus skiriamas didžiojo altoriaus paveikslo Šv. arkangelas Mykolas autorystės ir kilmės klausimams. Dėl vietos stokos straipsnyje nebus aptartas Palomenės bažnyčioje saugomas graviūrų rinkinys Šventųjų paminklai (Uk15487, DV 4556). Vietoj įžangos Šio straipsnio autorė, pakviesta Kauno metodinio centro vyr. mokslinio bendradarbio Gintauto Žalėno, Palomenės bažnyčioje pirmąkart apsilankė 1986 metais. Nustebino didžiojo altoriaus šv. arkangelo Mykolo ir vargonų chore priglausti paveikslai, kurie labiau panašėjo į muziejaus tapybos rinkinio eksponatus nei į Lietuvos bažnyčiose iki tol matytus kūrinius. Antrąkart su Palomenės bažnyčiose dailės vertybėmis susidurta rašant apžvalginį straipsnelį apie Kaišiadorių vyskupijos Palomenės bažnyčios dailės vertybes. Didžiojo altoriaus šv. Mykolo paveikslo autorius buvo nurodytas pasiremiant šios dailės vertybės paso duomenimis: bažnyčios inventoriuose minima, kad paveikslas tapytas vieno iš bažnyčios koliatorių Zaleskių 2. Šio kūrinio autoriumi įrašytas bažnyčios fundatoriaus Martyno Zaleskio sūnus Antanas ( ) 3. 1 Lietuvos TSR Kultūros paminklų sąrašas 1973: 491, 492, Dailės paminklo Paveikslas Šv. Mykolas Arkangelas (DR560) pasas m. KPCDSA. 3 Ten pat. Nustatant paveikslo autorystę remtasi Palomenės bažnyčioje saugoma bažnyčios dokumentų byla (Įvairių metų Palomenės bažnyčios inventorius ir kitų svarbūs dokumentai), kurios šio straipsnio autorei nepavyko rasti. 24 Menotyra T. 22. Nr. 1, p , Lietuvos mokslų akademija, 2015 Asta Giniūnienė. Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas Šv. arkangelas Mykolas ir kitos Palomenės bažnyčios dailės vertybės 25 Dailininkas Antanas Zaleskis nuo 1847 m. gyveno Kasčiukiškėse, netoli Palomenės 4, daugiausiai reiškėsi kaip grafikas, knygų iliustruotojas, antra vertus, žinomas jo tapytas neogotikos stilistikos šv. Lauryno paveikslas Gegužinės bažnyčioje niekuo nepriminė šv. arkangelo Mykolo paveikslo 5, todėl buvo pasirinkta kita galima versija tapytojo Martyno Zaleskio ( ) autorystė 6. Neištirta iki galo šio išskirtinio, įspūdingo Šv. arkangelo Mykolo paveikslo atribucija nedavė ramybės, mintys sukosi apie jo galimą autorių, žymiausią Lietuvos klasicizmo tapytoją Pranciškų Smuglevičių, bet šią prielaidą reikėjo nuodugniai ištirti ir pagrįsti. Esu dėkinga Kaišiadorių muziejaus direktoriui Olijardui Lukoševičiui, 2014 m. pakvietusiam į Palomenės istoriniam paveldui skirtą konferenciją Po Šv. Arkangelo Mykolo ženklu: Palomenė ir Zaleskiai, paskatinusiam šia tema parengti pranešimą. Buvo džiugu renkant žinias Kaišiadorių krašto enciklopedijos internetinėje svetainėje, parengtoje Kaišiadorių muziejaus, rasti pirminę šv. arkangelo Mykolo paveikslo autorystės prielaidą: Nors literatūroje teigiama, kad paveikslo autorius yra dvarininko Mykolo Zaleskio sūnus dailininkas Martynas Zaleskis, tačiau kitais duomenimis, jo autoriumi nurodytas Pranciškus Smuglevičius. 7 Apie Palomenės bažnyčios dailės vertybes, jų restauravimą, Zaleskių fundaciją dokumentų ieškota Lietuvos istorijos archyve (toliau LVIA), Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus (toliau VUB RS), Lietuvos mokslų akademijos Vrub levskių bibliotekos Rankraščių skyriaus (toliau LMAVB RS), Kaišiadorių vyskupijos kurijos (toliau KVKA), Kultūros paveldo centro archyve (toliau KPCA), Kultūros paveldo centro duomenų skyriaus (toliau KPCDSA) archyvuose. Šv. Mykolo arkangelo paveikslo autorystės tyrimui ypač svarbi buvo Vlado Drėmos monografija apie dailininką Pranciškų Smuglevičių 8, XIX a. vid. Mykolo Homolickio 9, Vladislovo Sirakomlės [Liudviko Kondrotovičiaus] 10, Edwardo Rastawieckio straipsniai 11, taip pat publikuoti pastarojo ir Gasparo Barausko rankraščių lietuviški vertimai Lietuvos dailininkų žodynas 2012: Kaišiadorių vyskupija 2006: 131, Ten pat: Tapytojas Martynas Zaleskis gyveno Varšuvoje, dažnai lankydavosi Lietuvoje, apie 1845 m. gyveno ir dirbo Vilniuje bei Paparčių dvare netoli Čiobiškio (Lietuvos dailininkų žodynas 2012: 443). 7 Straipsnelio apačioje archyvinio šaltinio nuoroda (Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F Ap. 4. B L. 1, 2) tai inventorius, kuriame paminėtas paveikslo Šv. arkangelas Mykolas autorius Smuglevičius (Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Prieiga per internetą: index.php?title=palomen%c4%97s_%c5%a0v._arkangelo_mykolo_ba%c5%beny%c4%8dia [žiūrėta ]). 8 Drėma M. Homolickio straipsnis apie P. Smuglevičiaus paveikslus, LMAVB RS. F Syrokomla Rastawiecki G. Barausko ir E. Rastavieckio tekstus vertė I. Katilienė (Apie lenkų dailininkus 1997: 88 95; Rastavieckis 1997: ). 26 Menotyra T. 22. Nr. 1 Istoriniai duomenys apie Palomenės bažnyčią Literatūroje apie Palomenės bažnyčią rašoma, kad pirmąją koplyčią 1809 m. Zaleskių dvaro žemėje ant laidojimo rūsio pastatė Palomenės palivarko savininkai 13. Bronius Kviklys pamini tik 1840 m. pastatytą bažnyčią, priklausiusią Gegužinės parapijai 14. Koplyčios fundatoriumi buvo dvarininkas Mykolas Zaleskis ( ) 15, koplyčia buvo pašvęsta jo dangiškojo globėjo šv. arkangelo Mykolo garbei. Buvęs Palomenės klebonas, istorikas kun. Nikodemas Švogždys-Milžinas užrašė savo pirmtako kun. Broniaus Novelsko iš lūpų į lūpas perduodamą istoriją: senieji Zaleskiai Palomenės dvare turėjo sūnų Mykolą, kuris mirė savižudybe nusišovė. Jo atminimui Palomenėje Zaleskiai pastatydino koplyčią ir įrengė šv. Mykolo altorių jis ir dabar čionai yra. ... Gal po koplyčia palaidojo ir patį savižudį, nes šalimais altoriaus abipusiai, nors koplyčia medinė, išmūrijo tarsi sarkofagus su mirusiųjų Zaleskių įrašais (dabar tie įrašai uždažyti) 16. Šį pasakojimą sunku pagrįsti istoriniais duomenimis, nes Zaleskių giminės genealogijoje, sudarytoje istorikės Sigitos Gasparavičienės, be fundatoriaus Mykolo, kito artimo giminaičio (sūnaus ar sūnėno) tokiu pat vardu nėra 17. Viena aišku, kad koplyčia buvo pastatyta kaip Zaleskių laidojimo koplyčia, dabartinėje bažnyčioje tai mena minėti du klasicistinės formos trikampiais frontonais puošti paminklai, įrengti neįprastoje vietoje, abipus didžiojo altoriaus 18. Kaišiadorių vyskupijos archyve saugoma popiežiaus Pijaus VII dokumento kopija 1819 m. birželio 11 d. privilegija, suteikta visiems laikams šv. Mykolo altoriui naujai pastatytai arba pastatysimai filijinei Palomenės bažnyčiai Zaleskių valdose Gegužinės parapijoje 19. Prie šio altoriaus aukojamos Mišios turėjo padėti skaistykloje esantiems mirusiesiems greičiau baigti skaistyklos kančias. Dokumentu, matyt, pasirūpino Martynas Zaleskis, 1816 m. Palomenės koplyčioje palaidojęs tėvą Mykolą. Dėl neaiškių priežasčių ši popiežiaus privilegija Vilniaus vyskupo Andriaus 13 Misius; Šimkūnas 1993: 100; Kaišiadorių vyskupija 2006: Kviklys 1989: Kaišiadorių krašto enciklopedija. Prieiga per internetą: php?title=zaleckiai [žiūrėta ]. 16 Švogždys-Milžinas, N. Palomenė. Kaišiadorių vyskupijų istorija. T. 2: Parapijos, d. 2. Kernavė, KVKA. Palomenės bažnyčios byla. 17 Zaleskių genealogija. Prieiga per internetą: Zaleckiai [žiūrėta ] m. dvasininkų sudaryta komisija siūlė antkapinius paminklus panaikinti, paliekant tik jų postamentus, ant kurių, pusapvalėse nišose, patalpinti stovylas, kurios dabar randasi ant altoriaus. Vietoje minėtų antkapių, parūpinti fundatorių nuotraukas arba portretus ir pakabinti juos bažnyčios prieangyje arba kunigų zakristijoje (Kaišiadorių vyskupijos kanclerio, Žaslių dekanato dekano ir Paparčių parapijos klebono pranešimas Kaišiadorių vyskupijos kapituliniam vikarui kan. J. Andrikoniui, KVKA. Palomenės bažnyčios byla). Paminklų išvaizda nepakito, bet dabar juose pakabinti paveikslai. 19 Popiežiaus Pijaus VII privilegija Palomenės bažnyčios Šv. arkangelo Mykolo altoriui, 1819 m. birželio 11 d., KVKA. Palomenės bažnyčios byla. Asta Giniūnienė. Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas Šv. arkangelas Mykolas ir kitos Palomenės bažnyčios dailės vertybės 27 Benedikto Klongevičiaus buvo aprobuota tik 1834 metais 20. Keista, kad procesas užtruko bemaž penkiolika metų, paprastai atlaidų privilegijos vietos vyskupo būdavo aprobuojamos vos tik jas parsisiuntus iš Romos. Galima manyti, kad užgaišta dėl to, kad dar nebuvo pastatytas ir kaip reikiant įrengtas altorius, arba, nors mažai tikėtina, tai lėmė specifinė padėtis Vilniaus vyskupijoje užsitęsęs vyskupo sosto vakavimo laikotarpis 21. Viena vertus, jeigu ne 1819, tai 1834 m. Palomenės bažnyčioje altorius jau turėjo būti įrengtas. Šis dokumentas gali pakoreguoti koplyčios perstatymo, bažnyčios pastatymo datą. Išlikęs kitas svarbus archyvinis šaltinis Palomenės bažnyčios 1844 m. gegužės 22 d. inventorius, surašytas bažnyčios statytojo Martyno Zaleskio sūnaus Mykolo. Kaip žinoma, 1843 m. Palomenės dvaras parduotas Kazimierui Žilinskiui, kuris buvo įpareigotas saugoti bažnyčią ir jos turtą, todėl inventorius surašytas smulkiai ir informatyviai jame išsamiai apibūdintas pastatas, jo įranga, paveikslai ir kiti reikmenys. Remiantis aprašymu galima pasakyti, kad bažnyčios išvaizda beveik nepakito iki mūsų dienų 22 : Ant mūrinių pamatų iš pušies medžio pastatyta bažnyčia, apkalta lentomis, dengta malksnomis, iš priekio su keturiomis medinėmis kolonomis, viduje lubos šešiomis kolonomis paremtos, bažnyčioje trys altoriai ir pan. 23 Didysis altorius tituluotas šv. arkangelo Mykolo, o šoniniai Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos vardais. Nuo 1845 m. Palomenėje apsigyveno dvaro išlaikomas kunigas m. Kazimieras Žilinskis laiške Trakų dekanui Žaslių klebonui skundėsi, kad bažnyčią reikia tvarkyti (uždengti stogą, atlikti vidaus darbus, pasirūpinti trūkstamu inventoriumi), be to, ne visas šventorius aptvertas, o kunigo namas, kurį buvo įsipareigojęs sutvarkyti Zaleskis, apleistas 25. Toje pačioje byloje yra ir Martyno Zaleskio pasižadėjimas mokėti Palomenės klebonui ordinariją 26. Matyt, Žilinskis nepakankamai rūpinosi bažnyčios reikalais, nes, 1865 m. iškėlus Paparčių dominikoną kun. Joną Falkovskį iš Palomenės, kitas kunigas nebuvo paskirtas. Palomenės koplyčią aptarnavo Gegužinės kunigas m. vyskupijos kurija prašė valdžios leidimo prie Palomenės bažnyčios 20 Vilniaus vyskupo A. B. Klongevičiaus raštas apie popiežiaus Pijaus VII Palomenės bažnyčios Šv. arkangelo Mykolo altoriui suteiktą privilegiją, 1834 m. gegužės 3 d. KVKA. Palomenės bažnyčios byla. 21 Nagrinėjamu laikotarpiu Vilniaus vyskupiją valdė administratoriai. A. B. Klongevičius konsekruotas vyskupu 1830 m. ir paskirtas Brastos sufraganu, už palankumą sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, po metų grąžintas į Vilnių, 1841 m. paskirtas Vilniaus vyskupu. Už konsultaciją aiškinantis dokumento turinį nuoširdžiai dėkoju dr. L. Jovaišai. 22 Dokumentas buvo nusiųstas Vilnius vyskupijai ir pateko archyvo valdytojo žinion (Palomenės bažnyčios inventorius, surašytas Martyno Zaleskio, 1844 m. gegužės 22 d. VUB RS. F. 57-Б l. 1; LVIA. F Ap. 4. B L. 2). 23 Ten pat. 24 Palomenės istorija. KVKA. Palomenės bažnyčios byla. 25 Trakų pavieto įgaliotinio K. Žilinskio raštas Trakų dekanui Žaslių klebonui dėl Palomenės bažnyčios ir jos klebono išlaikymo. LMAVB RS. F L Palomenės dvaro savininko Martyno Zaleskio pasižadėjimas išmokėti Palomenės klebonui ordinariją, 1849 m. LMAVB RS. F L. 1 2. 28 Menotyra T. 22. Nr. 1 gyventi kunigui, kurį išlaikytų tų apylinkių gyventojai, bet valdžia nesutikusi, neva Palomenės savininkas Adomas Žilinskas nedavęs patalpų dvasininkui gyventi m. tikintieji vėl subruzdo ir ėmė rūpintis bažnyčios atgaivinimu, bet tik 1915 m. į Palomenę buvo paskirtas kunigas Matas Cijūnaitis ir įsteigta parapija 28. Didžiojo altoriaus Šv. arkangelo Mykolo paveikslas Martyno Zaleskio 1844 m. surašytame inventoriuje teigiama: Didžiajame [altoriuje A. G.] didelis arkangelo Mykolo paveikslas teptuko šlovingo Smuglevičiaus (w wielkim obraz wielki S. Michała Archanioł, pędzła Sławnego Szmuglewicza) 29 (1 pav.). Be abejo, šlovingas Smuglevičius tai žymiausias klasicizmo atstovas tapytojas Pranciškus Smuglevičius ( ). Paminėta ir šiam altoriui suteikta privilegija (uprywileiowany za dusze Zmarłe) 30. Smuglevičius nutapė ne vieną paveikslą šia tema, žinomas ankstyviausias sukurtas m., kai jis gyveno ir dirbo Lenkijoje. Poetas Vladislovas Sirakomlė prisiminė Stolpcų dominikonų Šv. Kazimiero bažnyčioje [dab. Baltarusija] buvusį Smuglevičiaus paveikslą, kuris vaizdavo šv. arkangelą Mykolą, kovojantį su velniais. Paveikslas kabojo šoniniame altoriuje, jį bažnyčiai dovanojo Čartoriskiai m. caras Povilas I pakvietė Smuglevičių išpuošti kūriniais pastatytus Šv. Mykolo pilies rūmus Peterburge m. pilies koplyčiai 1 pav. P. Smuglevičius. Paveikslas Šv. arkangelas Mykolas. Palomenės bažnyčia. K. Vainoro nuotr., 1969 m., KPCDSA jis nutapė didelį įspūdingą paveikslą, vaizduojantį šv. Mykolą arkangelą, 27 Švogždys-Milžinas, N., Palomenė. Kaišiadorių vyskupijų istorija. T. 2: Parapijos, d. 2. Kernavė, KVKA. Palomenės bažnyčios byla. 28 Ten pat. 29 Palomenės bažnyčios inventorius, surašytas Martyno Zaleskio, 1844 m. gegužės 22 d. VUB RS. F. 57-Б L. 1; LVIA. F Ap. 4. B L Ten pat. 31 ... Jest tu jeszcze w bocznym ołtarzu, Św. Michał Ar. w walce z szatanem, obraz wykonany przez Smuglewicza, a podarowany kościołowi Stołpeckiemu, przez Czartoryskich, póżniejszych tutaj dziedziców. (Syrokomla 1853: 200; Drėma 1973: 118; Rastawiecki 1851: 394). Asta Giniūnienė. Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas Šv. arkangelas Mykolas ir kitos Palomenės bažnyčios dailės vertybės 29 kovojantį su velniais, garmančiais į pragarą 32, kitaip vadintą Angelų išvarymas iš dangaus 33. Pilies rūmams skirtus Smuglevičiaus kūrinius negailestingai sukritikavęs vokiečių dramaturgas, žinomas reakcininkas Augustas Fridrichas Kocebiu (Kotzebue, ), svarbiausiu šv. Mykolo arkangelo paveikslo trūkumu nurodė velnių vaizduoseną: Kuklus dailininkas, velnius nutapęs visai nuogus, nekuklumui išvengti pasinaudojo komiška priemone, būtent visur, kur demonų gėdingos vietos galėjo būti matomos, tapytojas uždengė jas kitų demonų rankomis arba kojomis, kas galų gale pasirodė nepaprastai nepadoru. 34 Pilies rūmai buvo pastatyti drėgnoje vietoje, tokiomis nepalankiomis sąlygomis freskos ir paveikslai sunyko 35. Dailininkas Stanislovas Peška Smuglevičiaus peterburgietišką tapybą vertino nuosaikiau, geriausiu darbu laikė šv. Mykolo arkangelo paveikslą, kurio kompozicija gana gera, bet menkesnis koloritas, be to, darbas ne visai išbaigtas 36. Trys autoriai Rastawieckis, Homolickis ir Barauskas mini Smuglevičiaus Vilniaus Antakalnio Regulinių kanauninkų Šv. Petro ir Povilo šoniniam altoriui nutapytą natūralaus didumo paveikslą Šv. Mykolas Arkangelas, trypiantis šėtoną 37 (2 pav.) m. šioje bažnyčioje buvo vykdomi restauravimo ir pertvarkymo darbai parduotas didysis, gausiai skulptūromis, drožiniais puoštas altorius m. įrengti du šoniniai altoriai, kuriuose buvo pakabinti Nukryžiuotojo, o kitame šv. Mykolo arkangelo paveiks- 2 pav. P. Smuglevičius. Paveikslas Šv. arkangelas Mykolas. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. A. Petrašiūno nuotr., Drėma 1973: 118; Šv. Mykolą arkangelą, kurį pamatę į pragarą krenta velniai (Rastawiecki 1851: 186; Rastavieckis 1997: 106). J. Hepenas apie šį paveikslą rašė: koplyčią papuošė šv. Mykolo, nutrenkiančio piktąsias dvasias paveikslu (Hepenas 1997: 101). 33 Apie lenkų dailininkus 1997: Drėma 1973: Šiandien, atrodo, bėra tik vieno paveikslo liekanos (Drėma 1973: 217). 36 Ten pat: M. Homolickio straipsnis apie P. Smuglevičiaus paveikslus, LMAVB RS. F L. 3v; Rastawiecki 1851: 183; Rastavieckis 1997: 105; G. Barauskas rašė: Švento Petro ir Povilo atsisveikinimas paveikslas ... esantis Vilniuje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Ten pat Šv. Mykolas arkangelas, natūralaus didumo (Apie lenkų dailininkus 1997: 90). 30 Menotyra T. 22. Nr. 1 lai 38. Smuglevičiui buvo užsakyta nutapyti didžiojo ir šoninio šv. Mykolo arkangelo altorių titulinius paveikslus. Prabėgus šimtmečiui, 1901 m. bažnyčios restauracijos metu, navų sankirtoje buvo sumūryti nauji altoriai, viename jų kabojęs Smuglevičiaus šv. arkangelo Mykolo paveikslas buvo pakabintas presbiterijoje ant sienos 39, kur jis yra iki šiol. Smuglevičiaus nutapytas Šv. Petro ir Povilo bažnyčios didžiojo altoriaus šv. Petro ir Pauliaus atsisveikinimo paveikslas nuo pat pradžių buvo didžiai vertinamas 40 ir minimas tarp iškiliausių jo kūrybos darbų, o šv. arkangelo Mykolo atvaizdas, amžininkų apibūdintas kaip mažiau pasisekęs 41, vėliau lyg ir primirštas 42. Šio kūrinio neaptarė dailės istorikas Drėma, tik skyriuje Kūrybos vertinimas be komentaro pacitavo Homolickio straipsnio ištrauką: žinovai prikiša, jog Šv. Mykolo veide ir figūroje nieko nėra, kas idealizuojama, nėra jokio rinktinio grožio. Kaip skiriasi, sako, žavūs ir kažkokia nežemiška šviesa spinduliuojantys Čechavičiaus paveikslų angeliukai. 43 Šv. Petro ir Povilo bažnyčios paveikslo Šv. arkangelas Mykolas autorystė nurodyta Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade (Uk7254, DR 4) 44. Smuglevičiaus mokinys Barauskas pamini dar du šios temos kūrinius. Vieną jų didesnį už natūralų didumą nutapė Niesiolovskienės užsakymu Rasų dvaro bažnyčiai 45. Tai buvo Šv. Mykolo arkangelo, gelbstinčio sielą nuo pražūties ir su angelų choru danguje paveikslas 46. Nagrinėjamai temai svarbi informacija apie kitą atvaizdą natūralaus figūrų didumo paveikslą, nežinoma, kam skirtą, kuriame šv. Mykolas trypia šėtoną, atokiau Adomas ir Ieva, padarę nuodėmę, viršuje Dievas Tėvas grūmoja atsitolindamas 47. Palomenės bažnyčios paveikslo antrame plane pavaizduoti pirmieji žmonijos tėvai (retas motyvas arkangelo ikonografijoje), bet grūmojančio Dievo Tėvo nėra viršuje tarp debesų matyti trikampio apatinė dalis. Galbūt paveikslas buvo sumažintas (kraštai nukirpti ar užlenkti?), pritaikant jį nedidelei bažnyčios erdvei. Apie tai rašė Palomenėje klebonavęs kunigas Jonas Zubrus: nors Palomenės bažnyčia yra žema 5 m. aukščio, didžiajame altoriuje esąs šv. M
Related Search
Similar documents
We Need Your Support
Thank you for visiting our website and your interest in our free products and services. We are nonprofit website to share and download documents. To the running of this website, we need your help to support us.

Thanks to everyone for your continued support.

No, Thanks