ISSN LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS METAI, 2. VILNIUS, 2010 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY - PDF

Description
ISSN LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS METAI, 2. VILNIUS, 2010 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY VILNIUS, 2010 ALDONAPRASMANTAITĖ VILNIAUS VYSKUPIJOS HIERARCHAI1863 METAIS: SUKILIMĄ

Please download to get full document.

View again

of 16
All materials on our website are shared by users. If you have any questions about copyright issues, please report us to resolve them. We are always happy to assist you.
Information
Category:

Magazines/Newspapers

Publish on:

Views: 22 | Pages: 16

Extension: PDF | Download: 0

Share
Transcript
ISSN LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS METAI, 2. VILNIUS, 2010 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY VILNIUS, 2010 ALDONAPRASMANTAITĖ VILNIAUS VYSKUPIJOS HIERARCHAI1863 METAIS: SUKILIMĄ SMERKIANTIS APLINKRAŠTIS Įvadas. Vilniaus vyskupijos Romos katalikų konsistorijos parengtas ir 1863 m. rugsėjo 17 d. išleistas sukilimą smerkiantis aplinkraštis mokslininkams yra žinomas. Tekstas, publikuotas to meto periodikoje 1, XX a. antrojoje pusėje buvo paskelbtas viename iš lietuvių, lenkų ir rusų mokslininkų bendrai parengtos fundamentalios sukilimo dokumentų serijos tomų 2. Aplinkraščio parengimo aplinkybes bene pirmasis aptarė sukilimo dalyvis ir keliatomės sukilimo istorijos autorius Valerijus Pšyborovskis (Przyborovvski). Pasak jo, prelatas Juozapas Baukevičius generalgubernatoriui reikalaujant pavedęs Konsistorijai parengti sukilimą smerkiantį aplinkraštį, ir pats prisidėjęs priėjo rašymo 3. Lietuvių istoriografijoje į Vilniaus vyskupijos hierarchų išleistąjį aplinkraštį dėmesys atkreiptas XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai sukilimo jubiliejinei sukakčiai artėjant, pastebimai pagyvėjo susidomėjimas 1863 m. sukilimo įvykiais. Nors pats aplinkraščio tekstas ar juo labiau jo atsiradimo aplinkybės išsamiau tąkart taip pat nenagrinėtos, tačiau gana tiesmukiškai tvirtinta, jog dokumentas parodo reakcinį dvasininkijos vaidmenį 1863 m. sukilime 4. Kitokia interpretacija tuomet kažin ar apskritai buvo galima dėl sovietinės istoriografijos tikslingai kurto neigiamo katalikų Bažnyčios įvaizdžio visuomenėje. Išeivijos istorikas Kostas R. Jurgėla sukilimo sukakčiai skirtame savo veikale rašydamas apie Vilniaus vyskupijos hierarchų išlcis- 1 Do Rzymsko-katolickicgo duchowieństwa i ludu wiernego w diecezji wileńskiej, Kurjcr Wileński, , nr 106. * Sukilimas Lietuvoje ir Baltarusijoje, Maskva, 1965, Dok. Nr. 78, p [W. Przyborów ski], Dzieje 1S63 wku, t. 5, wyd. 11. Mościcki. Kraków, 1919, s L. U i č k a u s k a s-g c n t v i I a, 1863 melų sukilimas Lietuvoje, Vilnius, 1958, p tąjį aplinkraštį, ištisai cituoja Pšyborovskį, šio prorusiško teksto autorystę siejusį su prelato Baukevičiaus vardu, neatmesdamas, jog kai kurie sakiniai buvo suredaguoti paties generalgubernatoriaus 5. Vilniaus vyskupijos hierarchų išleistas aplinkraštis, kas be ko, yra jų laikysenos sukilimo atžvilgiu atspindys. Tik ar adekvatus? Stefanas Kieniewiczius, iškilus XX a. antrosios pusės lenkų mokslininkas, išsamios studijos apie 1863 m. sukilimą autorius, Vilniaus vyskupijos konsistorijos išleistąjį sukilimą smerkiantį aplinkraštį vertina kaip Vilniaus generalgubernatoriaus pareigose Vladimirą Nazimovą 1863 m. gegužės mėnesį pakeitusio Michailo Muravjovo vykdytos kryptingos sukilimo malšinimo politikos elementą. Tyrėjas pastarąjį aplinkraštį sieja su Aleksandro Domeikos parengtu ištikimybės carui adresu ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus sukilimą smerkiančiu ganytojišku laišku 6, tarsi suponuodamas, jog ir ištikimybės adresas, ir katalikų Bažnyčios hierarchų išleistieji dokumentai yra to paties lygmens. Katalikų dvasininkijos laikyseną tautinio klausimo atžvilgiu tyrusi Hanna Dylągowa, paskyrusi tam atskirą studiją, nors šio aplinkraščio išsamiau neanalizavo, neabejojo Vilniaus kanauninkų pasirašytą sukilimą smerkiantį aplinkraštį atsiradus Muravjovo nurodymu 7. Dawidas Fajnhauzas, studijos apie 1863 m. sukilimą Lietuvoje ir Baltarusijoje autorius, rašo, kad aštriai sukilimą smerkiantį aplinkraštį Muravjovui reikalaujant parengė vyskupijos kapitula 8. Paskutiniaisiais dešimtmečiais išleistuose 1863 m. sukilimo raidą analizuojančiuose darbuose bene daugiausia dėmesio Vilniaus vyskupijos Konsistorijos parengtajam sukilimą smerkiančiam aplinkraščiui skyrė lenkų mokslininkė Franciszka Ramotowska. Savo studijoje apie sukilimo metais veikusios slaptosios lenkų valstybės raidą Ramotowska aptarė sukilimo vyriausybės reakciją į Vilniaus vyskupijos hierarchų išleistąjį aplinkraštį, glaustai jį pakomentuodama 9. Tyrinėtoja šį aplinkraštį sieja su ištikimybės carui adresais, bet atkreipia dėmesį jį turėjus kur kas tragiškesnę išraišką nei pirmieji. Ramotowska aptaria Lietuvos provincijų Valdymo skyriaus, vertinusio šį dokumentą kaip hierarchų silpnumo akimirkos padarinį, smerkiantį raštą Vilniaus vyskupijos Konsistorijai, nors į jo atsiradimo aplinkybes ir nesigilino 10. Prieš kurį laiką rašytame straipsnyje analizuodama Vilniaus vyskupijos katedros kapitulos laikyseną 1863 m. sukilimo atžvilgiu, rėmiausi esamais tyrimais ir teigiau, kad negalėdamas nevykdyti generalgubernatoriaus nurodymo, pre- 5 K. R. J u r g ė 1 a, Lietuvos sukilimas metais. Sukilimo šimtmečio sukakčiai pagerbti, Bostonas, 1970, p S. K i c n i c w i c z, Powstanie styczniowe, Warszawa, 2009, s H. D y 1 ąg o w a, Duchowieństwo katolickie wobec sprany narodowej ( ), Lublin, 1983, s D. F a j n h a u z, Litwa i Białoruś, Warszawa, 1999, s F. R a m o t o w s k a, Tajemne państwo polskie w powstaniu styczniowym Struktura organizacyjna, Warszawa, 1999, s Ten pat, p latas Baukevičius pavedė sukilimą smerkiantį aplinkraštį parengti Konsistorijai 11 ir taip išsaugojo savo gerą vardą. Sukilimo istoriografija ir amžininkų tekstai akivaizdžiai rodo, kad Vilniaus hierarehų prorusišką laikyseną liudijantis aplinkraštis nėra vienintelis tokio pobūdžio dokumentas. Prorusiško turinio laiškais į savo ganomuosius kreipėsi ir kitų vyskupijų hierarchai. Katalikų hierarehų išleistų prorusiškų laiškų ar aplinkraščių visuma nėra nagrinėta, tačiau atskirų ordinarų ar apskritai dvasininkijos veiklai sukilimo metais skirtų darbų autoriai sukilimą smerkiančių aplinkraščių klausimą vienokiu ar kitokiu aspektu aptaria. Istoriografijoje užsimenama, kad Lenkijos Karalystės vyskupai ganytojiškais laiškais taip pat kvietė vyskupijų dvasininkiją ir ganomuosius būti lojaliais imperijos valdžiai 12. Liublino ir Palenkės dvasininkijos laikyseną sukilimo metais tyręs Eugeniuszas Niebelskis mano, kad šių vyskupijų hierarchai buvo priversti išleisti sukilimą smerkiančius laiškus. Tyrėjas aptaria juos ištikimybės adresų carui kontekste. Atkreipęs dėmesį į skirtingą šių dokumentų retoriką, tai sieja su nevienoda abiejų hierarehų laikysena sukilimo metais. Liublino ir Palenkės vyskupijos hierarehų sukilimą smerkiantys aplinkraščiai buvo išleisti 1864 m. birželio mėnesį, t. y. tuomet, kai sukilimas praktiškai buvo numalšintas ir masiškai rašyti ištikimybės adresai carui 13. Vytautas Merkys prieš dešimtmetį pasirodžiusioje studijoje apie vyskupą Valančių, be kita ko, išsamiai išanalizavo Žemaičių vyskupijos ganytojo išleistą sukilimą smerkiantį 1863 m. rugsėjo 6-osios ganytojišką laišką, pirminių šaltinių duomenimis pagrįsdamas, jog šio dokumento architektų tikslinga ieškoti generalgubernatoriaus būstinėje. Muravjovas ne tik privertė parengti atitinkamo turinio laišką, bet ir koregavo jo turinį 14. Tyrėjas įžvalgiai pastebėjo, kad dėl laiško turinio susidūrė jį užsakiusiųjų ir vyskupo interesai, ir priėjo išvados, jog būtent todėl rengimas užsitęsė kone du mėnesius: rugsėjo 6-ąją Valančius reikalaujamą laišką pagaliau pasirašė. Netrukus jis buvo išspausdintas ir generalgubcmatoriaus iniciatyva imtas platinti ne tik Kauno gubernijoje 15. Peršasi prielaida, kad Lenkijos Karalystės vyskupai imperijos valdžios nurodymą pasmerkti sukilimą apskritai bus gavę kur kas vėliau nei Vilniaus ar Žemaičių vyskupijų hierarchai. A. P ra š man tai tč, Vilniaus vyskupijos katedros kapitula ir 1863 m. sukilimas, Lituanistica, 2008, t. 54, Nr. 1 (73), p R. Prcjs, OFM Cap, Buvusios Respublikos žemių vyskupų požiūris į 1863 m. sukilimą. Dvasininkija ir IS63 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse, Vilnius, 2009, p ; E. N i c - bełski, Nieprzejednani wmgowie Rosji. Duchowieństwo lubelskie i podlaskie w powstaniu IS63 roku i na zesłaniu, Lublin, 2008, s , E. N i c b e 1 s k i, Nieprzejednani wivgowie Rosji, s V. Merkys, Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo univeralizmo ir tautiškumo, Vilnius, 1999, p Ten pat, p Vyskupo Valančiaus 1863 m. rugsėjo 6-osios ganytojiškas laiškas akivaizdžiai susišaukia su Vilniaus vyskupijos Konsistorijos išleistuoju rugsėjo 17-osios aplinkraščiu. Sugretinus datas akivaizdu, kad šiuos dokumentus skiria mažiau nei pora savaičių. Tiek išleidimo datos, tiek analogiškas laiškų turinys leidžia manyti, kad jų rengimo procesas gali būti susijęs. Peršasi prielaida, kad pagrindinė šiuos dokumentus vienijanti grandis buvo tuometis Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas. Istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad būtent Muravjovas inspiravo prorusiškų dvasininkijos aplinkraščių parengimą. Kas lėmė Muravjovo apsisprendimą pirmiau priversti išleisti prorusišką aplinkraštį Žemaičių vyskupą? Ir ar tai reiškia, kad Muravjovas Vilniaus hierarchus tuo metu kuriam laikui paliko ramybėje, t. y. iš jų liautasi reikalauti viešu tekstu deklaruoti savo ištikimybę imperijos valdžiai? Kita vertus, jeigu Valančiaus išleistasis ganytojiškas sukilimą smerkiantis kreipimasis platintas Vilniaus vyskupijoje 16, kodėl prireikė analogiško Vilniaus vyskupijos hierarchų rašto? Valančius dėl akivaizdžiai prorusiško ganytojiško laiško buvo smerkiamas tiek eilinių sukilėlių, tiek sukilimo vadovų 17. Vilniaus vyskupijos hierarchai taip pat sulaukė panašaus turinio, beje, viešai paskelbto sukilimo vadovų rašto 18. Ar tai reikštų, kad sukilimo vadovybei nebuvo žinomos Žemaičių vyskupo ir Vilniaus vyskupijos aukštosios dvasininkijos vardu skelbtų aplinkraščių parengimo aplinkybės? Čartoriskių bibliotekos archyve Krokuvoje esantys ir iki šiol į mokslinę apyvartą neįtraukti sukilimo agento raštai prie Paryžiaus Hotel Lambert veikusiai agentūrai 19 apie aplinkraščio atsiradimo aplinkybes 20, ten pat saugomo agento susirašinėjimo su sukilimo vadovybe tuo klausimu fragmentai paakino išsamiau panagrinėti Vilniaus vyskupijos hierarchų vardu išleisto aplinkraščio atsiradimą. Pasitelkus publikuotus aplinkraščio ir sukilėlių vadovybės rašto - atsako į šį aplinkraštį - tekstus, minėtąjį 16 Ten pat, p Tenpat,p Dokumenty Komitetu Centralnego Narodowego i Rządu Narodowego, Wroclaw-Warszawa- Kraków, 1968, Dok. nr. 506, s Hotel Lambert m. liepą reorganizuotas Krymo karo laikotarpiu veikęs Lenkijos reikalų biuras. Informacija buvo gaunama per narius korespondentus, tarp kurių, be kita ko, buvo būsimasis Tautinės vyriausybės narys Karolis Ruprcchtas (Ruprccht), ir susirašinėjant su Pliateriais, Chlapovskiais, Dzialynskiais, finansiškai rėmusiais biuro veiklą. Sukilimo Tautinė vyriausybė kreipėsi į biurui vadovavusį Vladislovą Čartoriskį, prašydama atstovauti jai užsienyje ir 1863 m. gegužės mėn. nusiuntė instrukciją, reglamentuojančią politinių agentų, sukilimo valdžios atstovų, veiklą. Biuras buvo pertvarkytas į Centrinę diplomatinę agentūrą (Główna agencja dyplomatyczna). Žr. A. L c \v a k, Polska polityka zagraniczna w r., Polska działalność dyplomatyczna w r. Zbiór dokumentów, pod. red. A. Lewaka, t. 1, Warszawa, 1937, s. XV-XXXVII. Žinias iš to meto Lietuvos Hotel Lambert reguliariai teikė asmuo, žinomas kaip obywatel Mrówka (Bronislawas Zaleskis). Iš išlikusių dokumentų matyti, kad su juo oficialiai susirašinėjo ir sukilimo valdžia, tad pilietis Mruvka neabejotinai buvo gerai informuotas apie padėtį. 20 Sukilimo agento, slapyvardžiu Mrówka , 1863 m. spalio mėn. raštas, Čartoriskių biblioteka Kmkuvoje (toliau - BCz), sign. 6762, lapai nenumeruoti. 120 sukilimo agento raštą, Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau - LVIA) saugomus generalgubernatoriaus Muravjovo kanceliarijos raštus šiuo klausimu, Vilniaus Romos katalikų vyskupijos konsistorijos posėdžių protokolus, siekiama rekonstruoti sukilimą smerkiančio Vilniaus vyskupijos hierarchų aplinkraščio parengimo mechanizmą, atskleisti rengimo procesą, nustatant jo iniciatorius ir vykdytojus. Rugsėjo 17 d. aplinkraščio genezė. Vilniaus vyskupui per audienciją pas generalgubernatoriaus pareigas pradėjusį eiti Muravjovą atsainiai - pastarojo manymu - pasisakius apie sukilimą ir - kas svarbiausia - suabejojus greito tvarkos įvedimo galimybe 21, pasekmių ilgai laukti neteko: gegužės pabaigoje mirties bausmė, kaltinant dalyvavimu sukilime, įvykdyta dviems Vilniaus vyskupijos kunigams, o vyskupas gavo generalgubernatoriaus laišką, kurį Muravjovas įsakė paskelbti ir valdžios oficiozo funkcijas tuomet atlikusio Kurjer Wileński puslapiuose 22. Šis per spaudą paviešintas generalgubernatoriaus laiškas Krasinskiui vertas dėmesio, be kita ko, ir prorusiško vyskupijos hierarchų aplinkraščio, išleisto tų pačių metų rudenį, kontekste. Laiškas pradedamas per audienciją įvykusio pokalbio priminimu, pabrėžiant, kad asmeniško pokalbio su vyskupu metu buvo atkreiptas dėmesys į krašte vyraujančią sumaištį, sukilimą ir katalikų dvasininkų dalyvavimą tuose įvykiuose, primenama, jog vyskupas tąkart užtikrinęs, jog jam pavaldūs dvasininkai yra ištikimi savo pašaukimui. Toliau laiške rašoma, kad iš Tardymo komisijų, karinių būrių viršininkų pranešimų, kalinių apklausos protokolų aiškėja visai kitas vaizdas, būtent, kad vietos katalikų dvasininkija aktyviai dalyvauja kurstydama liaudį, priimdama į sukilimą užverbuotųjų priesaikas, pati eidama į gaujas ar net joms vadovaudama. Visi šie įvykiai ir privertę jį, t. y. generalgubernatorių, atsakingą už jam patikėto valdyti krašto tvarką, imtis kraštutinių priemonių ir remiantis karo lauko teismo nuosprendžiu įvykdyti mirties bausmę dviems ištikimybės priesaiką sulaužiusiems kunigams, sukilimo dalyviams 23. Laiško retorika siekiama sudaryti įspūdį, kad dėl kunigų mirties kaltas vyskupijos ganytojas, negebantis deramai valdyti vyskupijos dvasininkijos. Pastraipa apie dvasininkams įvykdytą mirties bausmę baigiama iškalbingu sakiniu apie karo lauko teismui atiduotų bylų, į kurias įsipainioję dvasininkai, gausą, ir užtikrinama, jog jiems taip pat bus pritaikyta griežta teisė. Prisimenant vyskupo ir generalgubernatoriaus pokalbio apie katalikų dvasininkijos poziciją motyvą, nedviprasmiškai suponuojama, kad įvykdyta mirties bausmė ištikimybės priesaiką sulaužiusiems dvasininkams buvusi vienintelė galima išeitis iš susidariusios padėties ir yra teisėtas dalykas. Siekiama įteigti, kad 31 M. Murawiow (Wcszaticl), Wspomnienia, oprać, przekład Z. Podgórzec, Warszawa, 1990, s. 22. Vilniaus generalgubernatoriaus Muravjovo 1863 ni. gegužės 26 d. laiškas Vilniaus vyskupui Krasinskiui, Kurjer Wileński, , nr 59. 2) Ten pat. 121 Muravjovas nuoširdžiai trokštąs ateityje išvengti tokių priemonių naudojimo, tad ir kreipiasi į ganytoją su nuolankiausiu prašymu, kviesdamas jam, generalgubernatoriaus pareigas einančiajam, padėti ir įtikinti vyskupui pavaldžius dvasininkus prisiminti savo pašaukimo pareigas, duotos ištikimybės priesaikos šventumą, ir stengtis Dievo žodžiu bei savo pavyzdžiu padėti į maištą įsitraukusiems grįžti į doros kelią 24. Apeliuojant į ganytojiškas pareigas ir atsakomybę už vyskupijos dvasininkijos laikyseną bei elgseną, vyskupas prašomas išleisti atitinkamo turinio aplinkraštį dvasininkijai. Šis prašymas yra ir laiško esmė, ir pagrindinė jo parašymo bei paviešinimo priežastis. Pastebėtina, kad čia pat meistriškai užkertamas kelias neigiamam atsakymui, pabrėžiant, kad dabar nuo jo, vyskupo, priklauso, ar bus sustabdytas kraujo liejimas 25. Vyskupas prašomas kuo greičiau atsiųsti vyskupijos dvasininkams duotų nurodymų kopijas. Tarsi to dar būtų negana, prideda jo, Muravjovo, išleistos instrukcijos kopiją, atkreipdamas dėmesį į 12-ąjį paragrafą, kuriame kalbama apie bausmes dvasininkams, vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusiems prie sukilimo. Pastarasis paragrafas kaip laiško priedas paskelbtas ir Kurjer Wileński 26. Reikia manyti, vyskupas generalgubernatoriaus laišką gavo tą pačią gegužės 26-ąją dieną ir buvo vienas iš pirmųjų, kurį Muravjovas manė esant reikalinga supažindinti su gegužės 24-ąją, taigi prieš porą dienų, jo pasirašyta devyniolikos paragrafų Instrukcija, kuria įvedamas karinis-civilinis valdymas Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Vitebsko ir Mogiliavo gubernijų apskrityse 27. Vyskupo kvietimas bendradarbiauti , religinės retorikos vartojimas akivaizdžiai rodo, kad generalgubernatorius savo kompetencija ir teise patarinėti aukštam katalikų Bažnyčios hierarchui vyskupijos valdymo reikalu neabejoja. Ar generalgubernatorius iš tikro tikėjosi, kad vyskupas neatidėliodamas pildys duotą nedviprasmišką nurodymą sukilimą smerkiantį aplinkraštį išleisti? Labai galimas dalykas, kad prisimindamas vyskupo laikyseną pirmojo jų susitikimo metu, Muravjovas įžvalgiai numatė, kad vyskupas veikiausiai neskubės paklusti. Tačiau vargu ar šitoje situacijoje vyskupas įžvelgė, kokių pasekmių gali atnešti delsimas vykdyti generalgubernatoriaus nurodymą. Šiaip ar taip vyskupas ligos pretekstu Muravjovo reikalaujamą aplinkraštį generalgubernatoriaus kanceliarijai siųsti delsė. Życząc szczerze być w możności nie używać nadal podobnie srogich środków, osobliwie z osobami sianu duchownego, znajduje się w obowiązku udać się znowu do Waszej Excellcncji z najusilniejszą prośbą użyć Waszego pasterskiego współudziału dla wpojenia zostającemu w Waszym zarządzie duchowieństwu, ażeby ono, pomnąc o powołanie swoje, włożone na nie przez stan duchowny, i świętość wiernopodannezej przysięgi, zaniechało swoich wystęjmych czynów [...], ten pat. [ ] w j -'go ręku znajduje się główne narzędzie do powstrzymania przelewu knvi [...], ten pat. 26 Ten pat. 27 Instrukcja dla wprowadzenia wojenno-cywilnego zarządu w powiatach gubernii wileńskiej, kowieńskiej, grodzieńskiej, mińskiej, witebskicj i mohylewskiej . Kurjer Wileński ją išspausdino 1863 ni. birželio 4 d., taigi kitame numeryje po laiško vyskupui paskelbimo. 122 Muravjovas nevengė viešai sau norima linkme interpretuoti žinią apie vyskupą užklupusią ligą, leisdamas suprasti, kad šis tik apsimetė sergąs. Laiške vidaus reikalų ministrui, rašytame, kai Vilniaus vyskupas jau buvo ištremtas iš vyskupijos, nepraleido progos savo įspūdžius išdėstyti ir rašė: [...] didžiam savo nustebimui sužinojau, jog kitą dieną vysk. Krasinskis buvo pakankamai sveikas, kad priiminėtų jį aplankiusius asmenis, važinėtų po miestą f...] 28, neslėpdamas apmaudo, jog vyskupas į jo raštą per 10 dienų neatsakęs. Pastarasis laiškas, be kita ko, liudija, kiek giliai generalgubernatorius jautėsi įžeistas nenuolankios, kaip jam atrodė, vyskupo laikysenos. Užgautos ambicijos, be abejo, irgi prisidėjo prie to, kad intrigų tinklo pinkles Muravjovas mezgė itin sparčiai. Iš Lietuvos provincijų Valdymo skyriaus rašto informaciją Paryžiuje įkurtajam biurui teikusiam piliečiui Mruvkai akivaizdu generalgubernatorių buvus puikiai informuotą apie pablogėjusią Vilniaus vyskupijos ganytojo sveikatą. Aiškėja, kad Muravjovas buvo davęs griežtą nurodymą Sveikatos valdybos prezidentui neišduoti vyskupui ligos pažymėjimo 29, apie ką rašydamas ministrui subtiliai nutylėjo. Reikalavimas neišduoti ligos pažymėjimo nekliudė Muravjovui pranešti vyskupui, kad turintis nedelsdamas perduoti vyskupijos valdymą prelatui Baukevičiui, o pats vykti į Kemmerno kurortą pasigydyti 30. Vienareik
Related Search
Similar documents
View more...
We Need Your Support
Thank you for visiting our website and your interest in our free products and services. We are nonprofit website to share and download documents. To the running of this website, we need your help to support us.

Thanks to everyone for your continued support.

No, Thanks